- kranktelėti
- kránktelėti, -ėja (-ia), -ėjo intr. 1. sukrankti: Pirmutinė atbudo varna, porą kartų kranktelėjo ir, it pati nusigandusi savo balso, nutilo A.Vien. Kranktelėjo varnas ir, mostelėjęs tingiai sparnais, atsisuko į kitą pusę rš. Kránktelėjo varnėlius ir nulėkė po mylimiausiųjų Vvr. ^ Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo (kunigas sakykloje) Lg, Ds. 2. prk. sušukti: Suimti juos! – kranktelėjo žilas senis rš. 3. sukosėti: Pulkininkas kranktelėjo rš. Kranktelėjo, nusikosėjo Kalpokas V.Krėv.
Dictionary of the Lithuanian Language.